Kiek kainuoja
Perkant "škotuką" jo pirkimo kaina neturėtų būti pagrindinis viską apsprendžiantis veiksnys. Šuns įsigijimo (bet kokios veislės!) kaina yra ne tokia jau didelė, lyginant su jo tolimesnio išlaikymo išlaidomis. "Škotas" per metus "atims" is jūsų piniginės apie 1000 litų (šuns maitinimas, kailio ir odos priežiūra, vet. gydytojo paslaugos etc. ). Žinoma, tai dar priklauso nuo to, kokią gyvenimo kokybę Jūs jam suteiksite savo namuose. Tačiau juk visi šunys ar kiti gyvūnai kainuoja, kai jais tinkamai rūpinamasi! Bet "škotas" yra tokia ypatinga veislė, kad vienas vienintelis kupinas meilės Jums skaisčių, tamsių ir laimingų mažų akių šio "žmogiuko" žvilgsnis yra vertas tikrai "karališkos" išpirkos!
Dabar jau tapo taisykle ieškoti šuniuko turguose ar be kilmės dokumentų. Tačiau, perkant "škotą", galima šiuo atveju neblogai "apsideginti". Mažą šuniuką perkant be kilmės dokumentų, dažnai neįmanoma nustatyti, ar jis tikrai veislinis. T.y. gali būti mama "škotė", o tėtis kokios nors kitos veislės ar beveislis šuo. Man į kirpyklą kartą atvedė tokį hibridą, kad reikėjo dar gerai pagalvoti, ką pasakyti jo šeimininkams, nes jie tai pirko "škotą"…
Beje, šuns išvaizda aplamai neturėtų būti pagrindinis kriterijus renkantis "škotuką". Prie išvaizdos, net ir bet kokios, dar galima priprasti, bet prie bailumo, agresyvumo, ar nestabilios psichikos - dažnai neįmanoma! Kai žmonės sako, kad jiems nereikia kaži ko ypatingo ar parodinio šuns, svarbu, kad tik būtų "škotas", atsakau : net ir patys puikiausi šunys į parodas vaikšto 20 - 30 dienų metuose, o likusias 340 dienų jie tiesiog gyvena su žmogum namuose. Ir gyvena greta mūsų 10 - 15 metų. Todėl taip svarbu yra šios veislės temperamento ir psichikos savybės. Taip jau yra, kad visa tai geras ir patyręs veisėjas stengiasi suderinti… Įsigyjant "škotą", jei yra galimybė, verta aplankyti kelis veislynus, kuriuose tuo metu yra šuniukai. Tada galėsite palyginti ir pasirinkti.
Šuniukas "sau"
Aš dažnai sulaukiu skambučių ir laiškų su vienu ir tuo pačiu klausimu “Ar turite šuniukų?” Dauguma norinčių įsigyti mažą “škotuką” pabrėžia, kad jiems nereikia šuniuko parodoms, nes jie nori šuniuko ne parodoms, o namams, t.y. “sau”. Tai reiškia-šuniukas turi būti nebrangus, neypatingo sudėjimo, ir net gi dokumentų geriau kad nebūtų-kad tik pigiau mokėt.
Kiekvienas žmogus kalbėdamas apie būsimo šuniuko kainą, sąvokas “brangu-pigu”, vertina pasiremdamas savais kriterijais.Vieni ieško šuns-šeimos ar vaikų draugo, nesigilindami i jo sveikatos ar genealogijos galimas problemas, nesidomėdami veislės psichikos problemomis . Kiti-susirenka informaciją apie veisėją, jo reputaciją, jo jau išveistus šunis, pasidomi, kaip auginami šuniukai, aplanko kelis veisėjus, “išegzaminuoja” , ką veisėjas žino apie savo parduodamų šuniukų
genetiką,jų tėvų sveikatos, temperamento, psichikos problemas, tada
renkasi. Kitiems pakanka nupirkt tiesiog „šuniuką“, ir be jokių išankstinių
„žvalgybų“. Svarbu tik kaina! (t.y. kad tik pigiau!) Dar kiti iš vis
pasiima šuniuką iš globos namų, ir būna bent jau morališkai labai laimingi
(ir teisūs!), išgelbėję kažkam gyvenimą.
Kaip sakoma, - jūsų teisė rinktis! Bet viena patarčiau įsidėmėt ir
jums, kad ir kokį šuniuką įsigytumėt: kuo pigiau nupirksit, tuo dažniau teks
susidurt su veterinaro paslaugomis (ir jų kainomis!) ir jūsų šuns sveikatos
genetinėmis problemomis (dažnai-genetinėmis). Pasitaiko laimingų išimčių, bet dažniausiai tai tėra išimtys.
Šuniuko vertę, šalia viso kito, apsprendžia ir investicijos, įdėtos į
jį. Kitaip sakant, kuo pigesnis šuniukas, tuo daugiau taupė ir mažiau
investavo veisėjas į šuniuko tėvų - reproduktorių išlaikymą, sveikatą ir
priežiūrą, tuo mažiau rūpinosi ir mažųjų mityba, sveikata, higiena,
socializacija bei priežiūra. Meilė mažiems šuniukams doram veisėjui newsusideda vien tik iš paglostymo bei bučinių – ji būtinai reikalauja ir finansinių investicijų. Ir dažnai-nemažų.
Man nelengvai sekasi išaiškint žmonėms, kurie kreipiasi patarimo,
kad bet kokios veislės šuniuko auginimas ir priežiūra yra tokia pati –ir
padovanoto, ir nupirkto už 1000 litų turguje be kilmę garantuojančių
dokumentų, ir nupirkto žinomam veislyne už keleriopai didesnę kainą. Ir
vieniems ir kitiems teks pirkti tą patį nepigų šampūną, balzamą, kitas
kosmetines ar higienos priemones, kasdienės kailio priežiūros priemones,
tuos pačius nepigius vitaminus, maisto papildus , šerti tuo pačiu geros
kokybės pašaru, vežti šuniuką pas veterinarą ir t.t. Tiek pat kainuos ir
kirpėjo paslaugos. Tik vieni jaus iš to pasitenkinimą, turėdami sveiką
augintinį, kiti-sutaupytus , perkant šuniuką, pinigus leis ir leis
augintinio gydymo išlaidoms. Žinoma, jeigu jie myli savo šunį...Tikimybė
džiaugtis sveiku bedokumentiniu augintiniu nėra didelė.
Terjerų veislės klube, kaip ir kituose LKD priklausančiuose klubuose,
visiems vadoje esantiems šuniukams išduodami kilmės dokumentai. Jei apžiūros
metu išryškėja veislės brokas, dokumentuose dedama speciali atžyma apie tai.
Tokie šuniukai, savaime suprantama, ir kainuoja pigiau.
O patys kilmės dokumentų bazinė kaina tėra 50 litų, ir būtent kilmės dokumentai- vienintelis šuns grynaveisliškumo įrodymas. Jie nerodo šuns kokybės, bet garantuoja, kad perkate tikrai norimos veislės šuniuką, o ne veislės mišrūną.
Ir dar. Jei, perkant šuniuką, veisėjas jums į rankas neduoda kartu ir
kilmės dokumentų (jie visoje Lietuvoje yra vieningos formos), vadinasi,
šuniukas jų ir neturės. Tokiu atveju vietoj tikro, grynaveislio, šunelio
dažnaiausiai įsigysite mišrūną. Be to, pagal Lietuvoje ir kitose FCI
priklausančiose organizacijose nustatytą tvarką , visi šuniukai, prieš juos
parduodant, privalo būti identifikuoti, t.y. turėti tatuiruotę arba
mikročipą (apie tai dedama ir atžyma į kilmės dokumentus).
Beje, šuns pirkimas – pakankamai atsakingas ir svarbus įvykis. Šuo
neperkamas vaikams. Tai jūsų pareiga rūpintis – socializuoti, teisingai
auklėti namuose, rūpintis augintinio sveikata, higiena ir t.t. Labai gerai,
kad ten, kur auga vaikai, yra ir šuo. Tokiose šeimose vaikai paprastai, jei
šeimoje yra geras mikroklimatas, užauga geresni. Bet visa atsakomybė už šunį
neturi būti užkraunama mūsų vaikams.
Be to, renkantis veislę, būtina įvertinti, kad ne visi terjerai vienodai
tinka įvairaus amžiaus vaikams. Kiekviena veislė turi savo ypatumų. Pliusų
ir minusų. “Šuniška“ literatūra pilnai vadovautis nereikėtų – čia paprastai visos
veislės aprašomos kaip labai nuostabios, tinkančios vaikams ir t.t. Realybė,
deja, kalba ką kita. Pvz., 'škotukai', kuriuos taip myliu ir dievinu, visai
netinkamas pirkinys mažiems vaikams.
Labai norėčiau, kad padarytumėte teisingiausią sprendimą rinkdamiesi šuniuką. Nes šuniuko įsigyjimas nėra labai jau paprastas, kasdienis pirkinys. Mes turime šeimas, vaikus, draugus, visuomenę, dažnai galime rinktis ir daryti sprendimus, tačiau JIE – neturi nieko, tik mus…
JB