Auklėjimas ir dresūra
Priežiūra
Visiems šunims turi būti kerpami nagai, valomos ausys, šukuojamas kailis ir valomi dantys. Jei pirmą kartą 10kg šuniui bandote trumpinti nagus - sėkmės. Greičiausiai tai bus grumtynės, kurios nuvils ir jus, ir jūsų šunį.
Kaip pripratinti šunį prie tokių procedūrų? Pirmą kartą reikia nagus trumpinti ir ausis valyti, kai šuns amžius - 8 savaitės. Jį reikia pripratinti prie nagų galiukų trumpinimo. Vienu kartu patrumpinkite du ar tris nagus, tik aštriuosius galiukus, nesistengiant kirpti taip, kad jie kraujuotų. Jūs nenorite skaudinti ir įbauginti šunyčio. Po kelių nagų patrumpinimo, duokite šuneliui ko nors skanaus ar pažaiskite su juo. Tegul jis susieja šį momentą su kokiu nors malonumu. Šuo turi suvokti, kad kiekvieną kartą, kai reikės trumpinti nagus, jūs žaisite su juo. Tą patį darykite ir kai valysite ausis ar dantis. Kai šuo būna netoli jūsų, apžiūrėkite letenas, ausis ir burną. Jei taip elgsitės pastoviai, šuo nebebijos tokio elgesio ir pripras prie jo.
Kad ir procedūras norėsite atlikti savo ūgtelėjusiam šuneliui, pirmiausiai jį reikia prie to pripratinti. Geriausiai tai daryti kai šuns amžius nuo 8 iki 16 savaičių. Šių veiksmų kartojimas ir tai paverčiant žaidimu, negąsdins šuns ateityje. Pradėkite dabar ir pripratinkite prie nemalonių procedūrų pamažu.
Auklėjimas ir dresūra
Labai brangindamas savo laisvę ir nepriklausomybę, "škotas" tuo pat metu yra lengvai dresuojamas ir auklėjamas. Jis labai imlus. Jei nuo pat vaikystės elgsitės su juo švelniau, bet "kietai", jis gerbs jus ir labai stengsis jums patikti. Net gali pasirodyti, jog skaito jūsų mintis. Tačiau turite žinoti: jei su juo susipyksite ar nubausite neteisingai, "škotas" nė už ką jums nepaklus. Kuo labiau stengsitės šunį priversti ką nors daryti, tuo sulauksite aršesnio pasipriešinimo. Joks "škotas" negali pakęsti agresyvaus auklėjimo. Įsitikinkite tuo savo rizika.
"Škotai" labai protingi, tačiau lengvai pavargsta nuo beprasmiškos rutinos, ir tai, aišku, neprideda paklusnumo. Tačiau jie turi išmokti bent jau svarbiausių klusnumo taisyklių, kurias siūlo šunų dresavimo mokyklos.
Dažnai šunų veislių "žinovai' vadina "škotą" užsispyrusiu. Absoliuti netiesa! Tiesiog "škotas" - ne vergas. Jis labai ryžtingas ir mąstantis šuo. Paklūsta tik tuomet, kai mūsų paliepimas yra iš tiesų teisingas. Nepatyrusį šeimininką prives "iki ekstazės", bet paklus ne anksčiau, nei tai bus teisinga. Šio nepaprasto šuns pagarbą galima užsitarnauti tik švelnumu ir protingu elgesiu.
Iš meilės ir pagarbos "škotas" dėl jūsų padarys viską, bet, jei tik pajus, kad juo yra manipuliuojama, pradės jūsų negerbti. Jis yra nepriklausomas draugas. Jei įžeisite jo pasitikėjimą, rizikuojate prarasti patį geriausią draugą.
"Škotai" jus mylės, nepaisant ekscentriškumo, išskyrus žiaurumą ir aplaidumą. Bet niekas nemylės jūsų "škoto", jei jis bus blogai išauklėtas. Netoleruokite nuolatinio lojimo, kandžiojimo ar destruktyvaus elgesio. Analizuokite tokio elgesio priežastis, taisykite jo elgesį, padedami patyrusio trenerio, jei reikia. Jauskite skirtumą tarp meilės šuniui ir jo gadinimo. Atminkite, kad šuo - tai ne vaikas ir, nors su juo blogai elgiamasi, turi gerbti žmones aplink jį. Neleiskite jam priprasti prie blogų įpročių - neperstojamo lojimo, kačių medžioklės ir maisto vogimo (ypač iš vaikų, kurie yra "škotui" didelė pagunda, nes nešiojasi maistą labai žemai...). Tokie įpročiai pradžioje gali atrodyti nepavojingi, bet anksčiau ar vėliau jūs ir jūsų šuo susidursite su rimta problema, kai kaimynai pradės skųstis dėl triukšmo ar kai šuo užsivys ir suluošins katę, ar kai šuo įgnybs vaikui, bevogdamas maistą.
Šokinėjimas ir letenos
Kai mažas mūsų šuniukas šokinėja ir uždeda letenas, jis siekia dėmesio. Jei jaunam šuniukui tai leidžiate, tai jis taip elgsis ir užaugęs. Jei jį nustumsite ar stengsitės patupdyti, jis vis tiek sulauks dėmesio, net jei šis dėmesys ir turi neigiamo atspalvio. Geriausiai būtų nusisukti ir tiesiog nueiti. Kitą kartą, kai šunytis prisiartins, prieš jam šokant liepkite sėsti ir tada pagirkite už gerą elgesį. Šuniukas turi sėdėti, ir kuomet jis sėdi, turi sulaukti pagyrimo už gerą elgesį.Neprošal ir gardus kąsnelis. Kartais padeda ir nelabai maloni procedūra - užminkite ant savo numylėtinio užpakalinių kojų-kitą kartą mažasis jau nebebus toks "optimistas"...
Šiurkštus žaidimas
Kuomet žaidžiate fizinius žaidimus su šuneliu, tarsi išmokote jį, kad rankos yra puikus dalykas, už ko jis gali griebti. Vėliau mažesnieji šeimos vaikai nukenčia nuo tokio mokymo. Geriausiai naudoti įvairius žaislus ir mokyti šunytį juos sugauti. Šiuo metu zooparduotuvėse galite pasirinkti savo augintiniui tinkamų žaislų-pagal dydį, amžių, būdą. Jei auginate škotų terjerą - puikiai tiks vidutinio dydžio kamuoliukai, pailgi "aportavimo" hanteliukai.
Karen Overall, veterinarijos gydytojas iš Pensilvanijos veterinarijos koledžo elgesio klinikos sako, kad "šiurkštus žaidimas tinkamas tik tuomet, kai šeimininkas jaučia skirtumą tarp žaismingo ir grėsmingo urzgimo, gali interpretuoti šuns snukio išraiškas ir kovoje visada sugeba laimėti, atimdamas iš šuns žaislą."
Jei jūsų šunytis vagia tokius daiktus, kaip kojines, medžiagos gabalą, o jūs jį vejatės, tuomet labai greitai šuo suvoks, kad daiktų vogimas yra puikus būdas sulaukti šeimininko dėmesio. Kai kam tai malonus būdas žaisti su savo šunimi. Jei jums nepatinka toks žaidimas, tai kitą sykį, kai šunytis bandys vogti daiktą ir bėgs nuo jūsų, nusisukite ir nueikite į priešingą pusę.
Kandžiojimasis
Šuniukai turi būti mokomi, kad, kai jų dantys ar burna liečia žmogų, jie turi būti švelnūs. Jei jūsų šuo švelniai uždeda snukį ant rankos kol jis mažas - viskas gerai. Kuomet jo amžius siekia 12 - 16 savaičių, reiktų neleisti taip elgtis. Jei jis per stipriai įkanda, reikėtų garsiai ištarti komandą "fu!", nusisukti ir nueiti. Jūsų šuniukas supras, kad jei per stipriai įkanda, praranda žaidėją. Duokite jam pakankamai tinkamų žaislų ar daiktų, kuriuos jis galėtų kiek panorėjęs kandžioti ir drąskyti.
Destruktyvus elgesys
Jei šuniukui nepakanka letenų pasikelti kokį tai daiktą, tuomet jis pasinaudoja dantimis. Kramtymas yra labai natūralus šunyčio elgesys, todėl labai svarbu, kad jis suprastų, ką gali kramtyti, o ką ne. Nereikėtų jo palikti be priežiūros, kol šuo paauga ir įgyja jūsų pasitikėjimą, kad nieko nesugadins. Jei jis bus paliktas be priežiūros, be abejo, sugadins ką nors labai brangaus.
Jei šuo bus paliktas nepririštas ir be priežiūros, kai grįšite ir rasite sugadintą brangų daiktą, natūralu, kad griebsite šunį už pakarpos, nutempsite prie sukramtyto daikto ir gerai jam įkrėsite. Jokiu būdu šitaip nesielkite! Deja, šuo nesupras kodėl taip žiauriai pasielgėte, nes gali būti, kad tą daiktą jis kramtė prieš kelias valandas. Likite ramūs, sutvarkykite betvarkę ir nepalikite šuns be priežiūros, kol galėsite juo pasitikėti. Šunį reikia nutverti kramtant ir tik tuomet bausti jį už tokį poelgį. Griežtas "fu!" geriausiai tinka prasižengimo momentu. Liepkite sėsti ir tuomet duokite tą daiktą, kurį leidžiate kramtyti.
Duodant šuniui tuos daiktus, kuriuos jis gali kramtyti, apsisaugoma nuo destruktyvaus elgesio. Mažiems šunyčiams rekomenduoju kramtymui specialiai tam paruoštas ir parduodamas zooparduotuvėse kiaulės ausis, trachėjų gabalėlius, sausgyslių kaulus ir kitokias šunims skirtas "gėrybes" bei natūralius cukrinius jautienos kaulus didesniems šunims. Jei šių daiktų kramtymas sukelia vėmimą, reikia pasirinkti kitus, galbūt didesnius, kurių jūsų šuniukas negalėtų taip greit sukramtyti. Pagirkite šunį, kai jis griaužia tą daiktą, kurį jūs leidžiate. Puiki mintis duoti kramtyti tam tikrą daiktą, kai šuo paliekamas neprižiūrimas savo dėžėje ar būdoje. Nupirkite kelis tokius daiktus ir keiskite juos, kad šuniui nedingtų susidomėjimas.
Lojimas
Lojimas yra normali bet kurio šuns reakcija į pašalinius asmenis jų įprastoje aplinkoje. Kai šuo būna lauke jis gali rasti daugybę objektų ant ko gali loti: kitus šunis, pašalinius žmones, vaikus, katę. Jei šuo loja, nereikėtų palikti jo be priežiūros. Šeimininkas turi kontroliuoti šuns veiksmus ir nuvesti jį į patalpą, jei lojimas erzina kaimynus. Jei šunytis loja siekdamas dėmesio, būtina griežta komanda "fu!". Tada liepkite sėsti ir pagirkite už klausymą. Jei šuo ir toliau loja, uždarykite jį kambaryje vieną, kad suvoktų, jog už bereikalingą lojimas jis bus atskirtas nuo šeimos.
Kasimas
Kasimas yra normalus šuns, ypač terjero, elgesys. Jūsų šuo gėlyne gali užuosti kurmį ar graužiką ir stengtis jį iškasti. Jis gali norėti paslėpti kaulą. Gali žaisti stengdamasis ištraukti krūmo ar augalo šaknį. Jei labai karšta, gali išsikasti duobę pavėsyje, kad į tą duobutę atsigultų ir atsivėsintų.
Jei jūs nesate lauke, labai sunku užbėgti tokiam elgesiui už akių, nes kasimo įprotis yra labai sudėtinga problema. Jei galite nuspėti kodėl šunytis kasa, tuomet galite pakeisti jo elgesį. Jei gėlyne yra graužikas, galite būti tikri, kad šuo kas tol, kol neatsikratysite graužiko. Jei karšta, suteikite šuniui galimybę atsivėsinti vaikų baseinėlyje ar suteikite jam kokį kitą pavėsį. Tačiau būkite ypač budrūs, jei kieme turite baseiną-kai kurių veislių šunys (škotų terjerai, anglų buldogai ir pan.) yra prasti plaukikai dėl savo anatomijos . Nepaloikite savo augintinio be priežiūros nė vienai minutei, nes tai dažnai baigiasi nepataisoma nelaime. Jei šuo nuobodžiauja, duokite jam žaislų, kuriuos jis gali kramtyti. Galite padaryti jam specialią kasimo duobę: sukaskite trijų pėdų ilgio ir trijų pėdų pločio plotą, sumaišykite žemes su smėliu, kad šuniui būtų lengviau kasti. Tame plote paslėpkite įvairius jo žaislus, kaulus ar odos gabalus. Iš pradžių tuos daiktus užkaskite dalinai, kad šuniui būtų lengviau surasti. Po to, kai šuo supras, paslėpkite daiktus giliau. Šuns atlygis bus surastų daiktų kramtymas, o šis įprotis apsaugos kitas teritorijas nuo kasimo. Jei užklupsite šunį bekasinėjant kitą teritoriją, jį reikia sudrausminti griežta komanda "fu!". Jei jis neklauso, stenkitės išgąsdinti kokiu nors stipriu garsu, kad ir švilpuku. Jei išėję į kiemą rasite naują duobę, nemuškite šuns. Tik prasižengimo momentu galima nubausti šunį.
Niekad nebauskite savo "škoto", jei pašauktas neatėjo... Tikriausiai, dažnam teko matyti, kaip, šeimininko kviečiamas, šuo tik stovi ir žiūri į jį, bet nepribėga. O gi, šuo tiesiog žino, jog jį arba išbars, arba, geriausiu atveju, prisegs prie pavadžio ir ves namo. O jūs tiesiog pakeiskite pyktį gerumu! Pakvieskite šunį ir, jam pribėgus, girkite, duokite gardų kąsnelį. Po to vėl būtinai paleiskite žaisti - tegul jūsų šuo jumis pasitiki! Komanda "Pas mane!" - vienintelė, kurios neišpildžius, negalima bausti jokio šuns. Visais kitais atvejais, jei būtina nubausti, šis veiksmas turi sekti nedelsiant, "nusikaltimo" vykdymo metu, ir nė kiek ne vėliau. Bet "škotai" dažniausiai nenusipelno jokios bausmės, tik kartais jiems nepasiseka su mokytojais...
Ar viską leidžiate savo "škotui"? Tai, žinoma, asmeninis jūsų reikalas - dalintis su juo viena pagalve, ar ne. Tačiau kartais nutinka taip, jog jūsų svečiui gali nepatikti sėdėti krėsle, kuriame iki šiol gulėjo jūsų šuo, ar valyti jo plaukų sąvėlas nuo savo rūbų. Tai kodėl gi nepaaiškinus savo šuniui, jog būtent šis krėslas ne jo? Užtieskite tą krėslą kad ir šlamančia celofano nuo gėlių ar polietileno plėvele. Jūsų "škotas" greit suvoks, jog šis krėslas - ne pati patogiausia vieta gulėti...
Vaikytis kates ir paukščius - ne pats geriausias užsiėmimas (nors ir labai mėgiamas "škotų"). Jei gyvenate mieste, tai dar ir pavojinga - įsiazartinęs toks "medžioklis" gali atsidurti gatvės važiuojamoje dalyje. Beliks tik laukti dievo malonės ir geros vairuotojo reakcijos...
"Škotai" - ypač budrūs ir atsidavę šunys. Tačiau neleiskite loti be perstojo - kartais šitaip nutinka dėl perdėto uolumo saugant teritoriją. Iš kitos pusės, "škotiškas" lojimas paprastai turi priežastį. Jūsų "škotas" visad perspės apie nekviestus "svečius" už jūsų buto durų ar sodybos tvoros. Bet koks vagis visad pirmoje eilėje išsiaiškins, ar yra namie šuo. Kiekvienas esam girdėję ne vieną istoriją apie tai, kaip šuo apgynė savo šeimininką ar apsaugojo butą nuo apiplėšimo.